Meksikos tradicinis gėrimas-Tekila

Jokio kito gėrimo negaubia tiek istorijų, mitų ir legendų kaip tekilos. Kai vynas ir viskis užėmė savo vietą Vakarų kultūroje, tekila užvaldė kitą pasaulio kraštą. Ten tekilos yra kiekvienuose namuose ir įmonėse, o ką kalbėti apie kavines ar barus.
Žiupsnelis druskos, skiltelė citrinos ir ugningas tekilos gurkšnis - tai visas ritualas, kuris kiekvienoje šalyje šiek tiek patobulinamas. Štai Vokietijoje paplitęs tekilos gėrimas su cinamonu ir apelsinu. Australijoje vietoj citrinos naudojamos ananasų sultys, o pačioje Meksikoje tekila geriama užsigeriant ją sangrita - pomidorų, pipirų ir apelsinų sulčių mišiniu.


Stebuklingoji agava

Kadangi tekila - pirmasis Šiaurės Amerikos distiliuotas alkoholinis gėrimas, jos istorija ilga ir įdomi. Jo šaknys siekia tuos laikus, kai Meksikoje dar nebuvo ispanų. Tuo metu gyventojai gerdavo fermentuotas sultis iš vietos augalų, vadinamas pulka. Šį gėrimą indėnai pradėjo vartoti ir medicinai bei ritualinėms ceremonijoms.
Po ispanų įsiveržimo 1521 m. buvo pradėtas gaminti meskalio vynas, tekilos prosenelis. Jis buvo vadinamas įvairiai - meskalio brendžiu, Agavos vynu, meskalio tekila ir galiausiai tiesiog tekila pagal miesto, įkurto 1656 m. pavadinimą. Šis konkistadorų gėrimas, gamintas distiliuojant pulką, jau buvo daug stipresnis nei actekų pulka.
Žodžio „tekila” priešistorė taip pat įdomi ir mįslinga. Iš tiesų, tai dar senovės actekų terminas. Žodis „tekila” reiškia “vieta, kurioje buvo nuimtas derlius”.
Agavos, iš kurių yra gaminama tekila, turėjo daug didesnį vaidmenį ne tik kaip alkoholinio gėrimo žaliava. Jų lapai dėl vertingo pluošto buvo naudojami audiniams, kilimams, aprangai, virvėms ir popieriui. Agava taip pat buvo puikus vitaminų šaltinis.

Tekilos kelionė per pasaulį

XVIII amžiuje tekila tapo rimtu eksporto produktu į Ramiojo vandenyno salas.
Pirmasis licencijuotas tekilos gamintojas buvo Jose Antonio Cuervo. Cuervo iš paties Ispanijos karaliaus 1758 metais gavo teises naudotis žemės sklypu Meksikoje. Tačiau, tekila išpopuliarėjo tik 1821 metais, kai Meksika atgavo nepriklausomybę.
Iki 19-ojo amžiaus vidurio Cuervo laukuose augo daugiau nei trys milijonai agavų. Iki 1880 m. Cuervo kasmet parduodavo iki 10000 barelių savo tekilos vien Gvadalacharoje. Šiandien Cuervo yra vienas didžiausių tekilos gamintojų, turintis didžiulę eksporto rinką.
Tekila tapo nacionalinės svarbos produktu revoliucijos metu, kai prancūziškas prekes išdidžiai keitė meksiškos. Kadangi JAV buvo uždrausta tekilos prekyba, tad tai tapo didžiausia kontrabandos preke. Antrojo pasaulinio karo metu, tekilos paklausa į JAV dar sustiprėjo, nes alkoholio iš Europos buvo ypač sunku gauti.

Reglamentai tikram gėrimui

Pastangos reglamentuoti tekilos pramonę augo nuolatos ir iki pat šių dienų tekilai taikomos kilmės apsaugos taisyklės. 1944 m. Meksikos vyriausybė nusprendė, kad bet kuris produktas, vadinamas “tekila” turėjo būti pagamintas iš agavų Chalisko, Gvanachuato, Mičoakano, Tamauilpo ir Najarito valstijų regionuose. 1947 metais toks dokumentas buvo patvirtintas ir galioja iki šiol. Tekiloje turi būti ne mažiau nei 51% agavos (likusią dalį paprastai sudaro kukurūzai ar cukranendrės), o geriausioje tekiloje yra net 100% mėlynosios agavos. Šitokia tekila privalo būti pilstoma Meksikoje, etiketėje ji žymima kaip Tequila 100% puro de Agave (jei ant butelio parašyta tik Tequila, gėrimas tikriausiai bus maišytas).
Tekila skirstoma į keturias kategorijas:
•   Balta arba sidabrinė - jauna nebrandinta skaidri tekila. Rekomenduojama gerti gryną su citrina ir druska. Tai pat puikiai tinka kokteiliams gaminti.
•  Auksinė - jauna nebrandinta tekila, į kurią dėta karamelės, fruktozės, glicerino ir kitų prieskonių.Kuo ilgiau brandinama tekila, tuo ji įgauna sodresnę spalvą, tačiau šiuo atveju spalvą ir gerą įspūdį sudaro karamelė ir kiti priedai.
•  Išlaikyta (anejo) - tekila, brandinta ąžuolo statinėje ne trumpiau 2 mėnesių.
•  Ilgai brandinta - tekila, išlaikyta ąžuolo statinėje ilgiau nei 1 metus. Ši tekila negeriama su druska ir citrina, nes ji labai švelni.
2002 m. Meksikos Tekilos reguliavimo taryba net patvirtino „oficialią tekilos taurę”, kuri yra tulpės formos ir ant aukštos kojelės (kiek primena šampano taurę, tad, anot meksikiečių, šitokioje taurėje turėtų atsiskleisti visos tekilos skoninės savybės).
Ar tekila gaminama iš kaktusų?
Tai bene pats didžiausias nesusipratimas ir mitas apie tekilą. Negana to, iš kaktusų nėra gaminamas joks akoholinis gėrimas. Kaip žinia, tekila gaminama iš distiliuotų agavos augalų sulčių. Galbūt klaidina agavos panašumas į kaktusą, tačiau ji nepriklauso kaktusų šeimai. Beveik visos agavų rūšys pražysta tik kartą gyvenime ir nunyksta, kai subrandina sėklas. Žiedai sukrauti dideliame stulpo pavidalo žiedyne, gelsvai žali. Agava paplitusi nuo JAV pietinės dalies iki Pietų Amerikos šiaurės rytinės dalies. Auga sausose pievose, miškuose, savanose, dykumose, krūmynuose. Yra apie 136 agavų rūšių.

Kirminai buteliuose

Kita įdomi klaida yra miesto legenda. Kirminų buteliyje mitas yra labai senas ir net buvo transliuojamas per televiziją ir kitas žiniasklaidos priemones. Tiesa ta, kad kai kurios JAV įmonės mėgsta padidinti savo gėrimų pardavimus, į butelius dėdamos kokių nors kirminų ir pan. Tai nėra Meksikos tradicija, tačiau kartais tekilos butelyje galima rasti kirminą ar, perkant tekilą, gauti mažą maišelį su specialiai druska ir prieskoniais pagardintais kirminais. Čia naudojami dviejų rūšių kirminai - raudoni ir labiau vertinami gusano rocho ir mažiau vertinami baltojo aukso arba gusano de Oro. Šios lervos yra dažnai ir paprastai valgomos, tačiau turistai pasitiki tik tekiloje „konservuotomis”. Sklando mitas, jog tokie kirminai turi stebuklingų psichotropinių savybių ar net gali sustiprinti potenciją.

ispanų šventinės ir nedarbo dienos

Šventinės ir nedarbo dienos. Ispanai švenčia vienuolika valstybinių švenčių:
Sausio 1d. – Naujieji metai
Sausio 6 d. – Trys karaliai
Kovo ar balandžio mėnesį - Velykos
Gegužės 1 d. – Darbo žmonių šventė
Birželio 24 d. – Šv. Jono diena
Liepos 25 d. – Šv. Jokūbo diena
Rugpjūčio 15 d. – Mergelės Marijos dangun žengimo šventė
Spalio 12 d. – Tautos diena (Kolumbo diena, nes tą dieną 1492m. Kolumbas atrado Ameriką)
Lapkričio 1 d. – Visų šventųjų diena
Gruodžio 6 d. – Ispanijos konstitucijos diena
Gruodžio 25 - 26 d. – Šv. Kalėdos
Kiekvienas Ispanijos miestas švenčia ir savo globėjo dieną. Pvz., Madridas – šv. Izidoriaus (gegužės 15d.), Palma de Maljorka – šv. Sebastjano (sausio 20d.), Barselona – šv. Mersės (rugsėjo 28d.).

ispanu lalbos istorija

Ispanų kalba išsivystė iš šnekamosios lotynų kalbos (taip pat kaip ir prancūzų, portugalų, rumunų), patyrė kitų kalbų poveikį. Iš preromaninių kalbų (baskų, iberų, keltų) perėmė daug toponimų bei šiek tiek kitos leksikos, pavyzdžiui, cama „lova“, gordo „storas“, izquierda „kairė“, tam tikrą poveikį darė ir kitos Iberijos pusiasalyje gyvenusios tautos, pavyzdžiui, vizigotai (priesaga –engo). Musulmonų invazija atnešė nemažai arabizmų, manoma, kad arabų kalba turėjo įtakos abilūpinio „v“ atsiradimui (tariama labai panašiai kaip lietuviška „b“) bei atnešė priesagą „-í“ (ceutí, israelí).
XVI amžiuje ispanų kalba perėmė daug itališkos leksikos iš meno, kultūros srities. Tuo pačiu metu, atradus Ameriką, į ispanų kalbą pateko daug terminų, apibūdinančių naujas, iki tol nepatirtas realijas, pavyzdžiui, augalų, gamtos reiškinių pavadinimai: patata „bulvė“, cacique „indėnų genties vadas“, huracán „uraganas“, tabaco „tabakas“, cacao „kakava“.
XVII-XVIII amžiuje ispanų kalbą praturtino prancūziškos kilmės leksika, susijusi su naujomis madomis, maistu ir pan.: puré, menú, restorán.
XX amžiuje ispanų kalba, kaip ir daugelis kitų kalbų, dėl moderniųjų technologijų perėmimo patiria didelę anglų kalbos įtaką: fútbol, e-mail, internet. Šiai įtakai labiau pasiduoda Lotynų Amerikos dialektai, pavyzdžiui, kompiuterio pelė Ispanijoje vadinama raton “pelė’, o Meksikoje mouse, Ispanijoje kompiuteris vadinamas ordenador, o Lotynų Amerikoje computadora.

ispanu kalba

Ispanų kalba yra viena iš labiausiai pasaulyje paplitusių kalbų, priklausanti indoeuropiečių kalbų šeimos romanų kalbų grupei. Šiuo metu maždaug 332 mln. žmonių ispanų kalbą laiko gimtąją (antroji vieta pasaulyje po bendrinės kinų kalbos), o dar apie 90 mln. tai antroji kalba. Jeigu vertinsime, kad ja laisvai kalba apie 420 mln. žmonių, tai ispanų kalba pagal paplitimą yra ketvirtoji pasaulio kalba (po kinų, anglų ir hindi).